perkaita

pérkaita sf. (1) 1. pakeitimas, paįvairinimas: Párkaitai pirko valciuotų miltų Pj. Reik padaryti párkaitą: kožną dieną vis barščiai i barščiai Skdv. 2. I, S.Dauk kitimas, kaita, permaina: Garsų perkaita EncVIII1034. Tas garsnis n ir toje tarmėje ne visur tegal užsilaikyti grynas ir be parkaitos Jn.